NAUJIENA – DIRVOŽEMIO TYRIMŲ METODAI: Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ

Daugelis ūkininkų, nusprendę atlikti ūkio dirvožemio tyrimus, dažnai net nesusimąsto, kokiu ėminių ėmimo metodu juos atlikti, ką tikslinga tirti ir kaip interpretuoti gautus rezultatus. Dažnu atveju pasirinkimą lemia mėginių paėmimo ir jų tyrimų galutinė kaina.

Dirvožemio mėginiai gali būti imami skirtingais būdais (1 pav.). Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir trūkumų.

Vienas iš populiaresnių metodikų – imti mėginius pagal skirtingas lauko granuliometrines savybes. Šis metodas remiasi paprasta logika: smėlis, priesmėlis, molis, durpė ir kt. Granuliometrinės sudėties dirvožemis turės skirtingus cheminių tyrimų rezultatus, iš kurių ir bus suformuotas žemėlapis kintamos normos tręšimui. Aiškaus banguoto ar kalvoto reljefo laukuose taip pat gana paprasta paimti dirvožemio mėginius tyrimams.

Dažniausiai mėginiai imami apytiksliai po 1 ėminį (dažnai jungtinį) iš 3 ha, kartais iš 5 ha. Galutinė kaina priklauso nuo to, kaip plačiai norima dirvožemį ištirti: ar tik pagrindinius rodiklius (pH, K₂O, P_judrusis, humusas, C_org ), ar prie bazinių tyrimų dar norima ir papildomų tyrimų (judriosios sieros, mikroelementų ir pan.).

Jeigu tyrimas atliekamas tokiu standartiniu būdu, tai 100ha lauke:

• 3-5 ha – 1 mėginys – 16 - 20 eur paėmimo įkainis. Laukui vidutiniškai 20-33 mėginiai – 500 - 600 eur už mėginių paėmimą iš viso lauko.
• (pH, K₂O, P_judrusis, humusas, C_org ) –  25-30 eur – 1 mėginio chemininis ištyrimas. Laukui vidutiniškai – 500 – 900 eur.

Galutinė kaina bus apie 1000-1400 eur. Rezultatas – pinigai išleisti, tyrimai gauti.

Bet kaip tikslingai interpretuoti gautus tyrimų rezultatus? Pvz.: C_org kiekio rezultatą, ar humuso? Ką daryti, jeigu fosforo yra perteklius, tačiau augalai – neauga? Ar yra planas, ką daryti, jeigu humusas bus labai žemas, ar koks nors kitas rodiklis bus per didelis? Labai palanku, jeigu ūkis turi technines galimybes taikyti kintamos normos tręšimą kuomet smarkiai sumažinama trąšų sąnaudos, tačiau ne visi ūkiai turi tokias galimybes.

Tad pirmasis pasiūlymas – labai gerai apgalvoti kiekvieno tiriamo rodiklio poreikį ir galimas didinimo/mažinimo tokio rodiklio galimybes. Be viso šito, kyla dar du paprasti klausimai:

•   ką daryti jeigu laukas nors ir didelis, tačiau neturi aiškių granuliometrinių savybių arba reljefinių skirtumų?
•  kaip geriausiai panaudoti rezultatus turint arba net neturint techninių galimybių taikyti kintamos normos tręšimą? 

Mūsų iAGRO analitinės agronomijos specialistai, naudodami šiuolaikinės analizės įrankius, remdamiesi derlingumo žemėlapiais (galima pasinaudoti iki 10 metų istoriniais duomenimis), pirmiausia paruošia dirvožemio mėginių ėmimo žemėlapius, pagal kuriuos mėginiai imami tik iš 3-7 skirtingų vietų, priklausomai nuo to, koks tose vietose derlingumas, t.y. lauko derlingumas suskirstomas į 3-7 kategorijas (nuo labai derlingo iki mažiausiai derlingo). Tokiu būdu reikalingų dirvožemio mėginių kiekis sumažėja iki labai minimalaus kiekio, tačiau labai tikslingo kiekio. 

Atitinkamai 100 ha tyrimų kaina gaunasi:

• 7 mėginiai (Kiekvienai derlingumo kategorijai, sudaromas atskiras jungtinis tos kategorijos mėginys) – 300 eur laukui. Jie taip pat paruošiami ir pateikiami ūkininkui, kartu su važtaraščiais, priklausomai nuo pasirinktos laboratorijos, kurioje bus atliekami tyrimai;
• Bazinis tyrimų paketas dažniausiai būna pH, K2O; P2O5; judrioji siera; judrūs Ca; Mg; boras ir geležis. Kaina priklauso nuo pasirinktos laboratorijos (iki 50 eur/mėginys), laukui – 150-350 eur.

Galutinė kaina 100 ha gaunasi apie 650 Eur, kas yra net iki 56 % mažesnė nei dirvos tyrimą atliekant įprastu būdu.  Gavus rezultatus paruošiama ataskaita ir pateikiamos rekomendacijos.Sutaupoma ne tik pinigai, bet ir laikas.

Prieš imant dirvožemio mėginius, visuomet pasikalbame su ūkininku, ką jis yra pastebėjęs laukuose: gal būt silpnas šaknynas, gal būt silpnai krūmijasi, o gal visai sunyksta, vos sudygę. Taip stengiamės atlikti kiek įmanoma tikslingiausio spektro tyrimus. Gal būt kviečiai kenčia tik todėl, kad tam tikrose lauko vietose yra perteklinio boro ar mangano, o gal geležies trūkumo? Tad nebūtina laukti pavasario, kad ištirtumėte dirvožemį, svarbu žinoti kokiame gylyje buvo atliktas rudeninis tręšimas, o gavus rezultatus jau bus galima planuoti pavasarinį N tręšimą net neatlikus azoto kiekio tyrimo dirvožemyje.

Dabar augantys augalai – puikus būdas preliminariai įvertinti kokius rodiklius Jums reiktų nustatyti. Tad susisiekite su mumis – mes paimsime dirvožemio mėginius, juos paruošime tyrimams, Jūs patys, arba mes galėsite pristatyti į laboratoriją, o gavus atsakymus mes juos interpretuosime, bei paruošime reikiamas rekomendacijas.