NAUJIENA – ANALITINĖ AGRONOMIJA: KADA, KAM IR KODĖL JUMS GALI PADĖTI

Naujas sezonas visuomet kelia daugybę klausimų: kada, ką, kaip ir kur sėti; kokias veisles pasirinkti, kaip tręšti, kada tręšti ir pan. Iš daugelio ūkių patirties galime teigti, kad maksimalios investicijos, optimalūs sėjos terminai – ne visuomet duoda teigiamų (norimų) rezultatų. Puikus pavyzdys – netolygiai dygstantis rapsas, tampa kasmetinė problema, o priežastis ūkininkui ne visuomet aiški.

Artėja žieminio rapso sėjos laikas. Tačiau dar nepradėjus sėti padaroma labai daug techninių klaidų. Seklaus įdirbimo padargų nevienodas nudilimas – nevienodai įterpia pabiras, bei šiaudus, o to pasekmė – nevienodas pabirų sudygimas - papildomi purškimai, nevienodas sėklų sudygimas – netolygus pasėlis, kils problemų pirmųjų herbicidų panaudojimui. Net per arti sėklos išbertos trąšos, gali labiau pakenkti, nei padėti. Ne mažiau svarbus ir sėjos kokybės užtikrinimas. Tad tai, kas tinka vienais metais, nebūtinai tiks ir kitais metais.  

Svarbus veiksnys – dažnai minima klimato kaita. Kintančio klimato sąlygomis tenka optimizuoti daugelio darbų laiką ir eigą. Sausringais periodais kai kurių purškimų būtina vengti, o kai kuriuos dažninti. Dažnu atveju reikia keisti (mažinti arba didinti) sėklos normą.

Be standartinių žemės ūkio darbų, vienas iš svarbiausių, nuo kurių reikėtų pradėti ūkio optimizavimo procesus – išsamūs dirvožemio tyrimai. Dažnu atveju vyrauja klaidinga nuomonė, kad Lietuvoje dirvožemiai nuolat rūgštėja, tačiau atsisakius arimo, ir pradėjus taikyti beariminę ar minimalaus dirbimo technologijas – dirvožemyje kaupiasi daugiau organinės medžiagos, o tai vienareikšmiškai didina dirvos pH, vadinasi palaipsniui dirvožemiai šarmėja, o tokiuose dirvožemiuose ne visos kultūros auga puikiai. Tai galima pastebėti auginant žieminius kviečius, jie ženkliai prasčiau auga ir derlius būna ženkliai mažesnis ten, kur dirvožemiuose pH >7,5. Tokiuose dirvožemiuose būna dideli kiekiai fosforo, kalcio, magnio. Tad tręšimas privalo būti keičiamas atsižvelgiant į konkrečias dirvožemio savybes. Svarbu paminėti ir tai, kad pastaruoju metu dirvožemiuose nustatomi pertekliniai mikroelementų kiekiai, kurie ne tik pradeda veikti augalus toksiškai, tačiau prasideda kitų maisto medžiagų įsisavinimo blokavimas.

Čia, kiekvienam ūkiui gali pagelbėti analitinė agronomija, kuri remiasi probleminių priežasčių išsiaiškinimu, jų sprendimo būdų suradimu, bei esamų ūkio procesų optimizavimu.

UAB "iAGRO" profesionalūs, nepriklausomi analitinės agronomijos specialistai ne tik konsultuoja, bet ir dalyvauja ūkio darbuose, sistemingai prižiūri klientų pasėlius, teikia pastovias rekomendacijas, kurios  pritaikytos tik konkrečiam ūkiui.